Vieną gražią dieną prireikė banko mokėjimo pavedimo kopijos, patvirtintos banko darbuotojos parašu ir antspaudu. Iš anksto nujaučiau, kad niekuo linksmu ir smagiu tai nekvepia. Bet, kad reikia, tai niekur nesidėsi. Kaip sakydavo: „Reikia Fėdia, reikia.“ Continue reading
George Orwell knygoje „1984“ aprašo pasaulį, kuriame viešpatauja totalitariniai režimai, ekonomika nuolat „traukiasi“, o technologinis progresas beveik sustojęs. Orwell’o pasaulis yra tikru antipodu šiuolaikiniam vakarų demokratiniam-kapitalizmui, kuris pasižymi sparčia technologine pažanga, bei nuolatiniu ūkio augimu (neskaitant krizinių laikotarpių). Besaikis gamtos išteklių naudojimas, vis augantis vartojimas, ekosistemos niokojimas – tai irgi neatsiejami šiuolaikinio kapitalizmo bruožai. Pastaraisiais dešimtmečiais pastoviai kalbama apie „žaliąją pramonę“, vartojimo ribojimą, reguliuojamą ūkio augimą ir t.t., ir pan. Bendrai visa tai galime įvardinti „eko-kapitalizmo“ terminu. Ar tai yra realu?
Atviro kodo ir kitos panašios iniciatyvos (judėjimai) atsirado kaip atsakas į besaikį už atlygį platinamos programinės įrangos (pvz., Apple, Microsoft ir kt.) kūrėjų apetitą. Per pastaruosius keliasdešimt metų šie judėjimai sulaukė daug bendraminčių. Idėja, kad programinė įranga turi būti platinama nemokamai ar už teisingą atlygį yra iš ties graži ir sektina. Šie judėjimai neišvengiamai įtakojo ir mokamų programų kūrėjų pasaulį. Paskatino juos, jeigu ne atpiginti savo produkciją, tai bent jau už tuos pačius pinigus parduoti gerokai tobulesnį produktą, nei tą, kurį vartotume nesant nemokamų ar gana pigių alternatyvų. Visada buvau ir esu šių judėjimų šalininku. Visada maniau ir manau, kad valstybė turėtų juos remti (pvz., valstybinėse institucijose standartu turėtų būti ne „MS Office“ biuro programų paketas, bet „OpenOffice.org“ ir pan.). Tačiau pasaulio gyvavimo dėsniai – negailestingi. Didesni valgo mažesnius, o greitesni lėtesnius. Toks jau tas pasaulis. Continue reading
Nekelia abejonių, kad asmens duomenų apsauga yra svarbi ir prasminga mūsų teisinės sistemos dalis. Vargu ar kas su tuo gali nesutikti. Tačiau, kaip sakoma, viskas ko per daug yra nesveika. Asmens duomenų apsaugos institutas, visa savo apimtimi jau senokai yra sunkiai suderinamas su gyvenimo realijomis. Continue reading
Vieną gražią dieną nutariau pasikeisti vieną iš mano vardu registruotų TELE2 numerių į kitą. Nuėjau į TELE2 saloną Vienuolio gatvėje, Vilniuje. Bent trim konsultantams pritaikytame salone sėdėjo viena apsmukusi, pervargusio veido moteris (nesiginčysiu, klaiku taip rašyti apie dailiosios lyties atstoves, bet, kaip sakoma, žodžių iš dainos neišmesi). Didelio pasitikėjimo ji nekėlė, bet atėjau, rodėsi, su tokia smulkmena, kad priežasčių eiti lauk ir ieškoti kito salono kaip ir nebuvo. Luktelėjęs kol minėta moteriškė aptarnaus klientą, priėjau prie jos ir pasakiau ko atėjęs. Gal neaiškiai aiškinau, o gal šiaip kas, bet suprato ji ko man reikia tik po to, kai kelis kartus pakartojau ko atėjau. Tada išėmė iš stalčiaus naują SIM kortelę ir padavė man, bei pažadėjo per kelias dienas išjungti mano seną numerį ir įjungti naują. Pasiteiravau jos ar tikrai po šio pakeitimo mano turimos sąlygos nepasikeis (visų svarbiausia, ar tarp visų mano vardu registruotų numerių bus galima kalbėti be jokio papildomo mokesčio). Darbuotoja patikino, kad taip, viskas liks po senovei. Continue reading
Vengrijoje įsigaliojo nauja, itin prieštaringai vertinama konstitucija, bei buvo priimti keletas įstatymų, kuriais siekiama stiprinti šalies teismų ir priežiūros institucijų kontrolę, bei apribota Vengrijos Centrinio banko nepriklausomybė. Pagal naująją konstituciją, Vengrija nuo šiol vadinsis ne „Vengrijos Respublika“, o tiesiog „Vengrija“. Nors tai simbolinis, bet visgi labai iškalbingas pakeitimas. Ta proga, itin taikliai parašė Financial Times: Continue reading
Impotencija (lot. impotentia – silpnumas, negalia) – šnekamojoje kalboje plačiai vartojamas terminas, apibūdinantis vyro lytinius sutrikimus. Šnekamojoje kalboje taip galime apibūdinti ir mūsų valdžios organų nesugebėjimą atlikti visuomenės labui naudingas funkcijas. Vienas iš puikiausių to pavyzdžių – Lietuvos bankas. Įsisiūbavus banko SNORAS istorijai Lietuvos banko pirmininkas V. Vasiliauskas labai noriai aiškino apie tai, kad jo vadovaujamo banko darbuotojai niekaip negalėjo nustatyti, kad SNORO valdytojai paprasčiausiai grobia banko pinigus. Tarkime, kad taip ir buvo. O dabar, jeigu leisite, paprašysiu perskaityti tokią ištrauką: Continue reading
Ryt gyvensime geriau negu šiandien, o poryt – dar geriau. Po penkerių metų mūsų laukia naujas šviesus rytojus su skraidančiais tramvajais, kas minutę kylančiais ir besileidžiančiais „boingais“ ir „ierbasais“, penkiais „smartfonais“ kišenėje, bei trimis elektromobiliais šalia nuosavų namų. Tai girdime iš politikų lūpų, apie tai mums porina bankų analitikai, tuo nori įtikinti prekybos centrų savininkai. Labai viliuosi, kad šios svajos taps realybe, o kad būtų įdomiau laukti jų išsipildymo ir apimtų didesnis džiaugsmas joms išsipildžius, pafantazuosiu tema „2016: Kinijos turistas apie Lietuvą“. Continue reading
Europos Sąjunga (ES) yra demokratinių Europos valstybių šeima, pasiryžusi veikti išvien taikos ir gerovės labui. Tai nėra kokia nors nauja valstybė, pakeisianti esamas. Tačiau ES nėra ir vien tik tarptautinio bendradarbiavimo organizacija. Iš tiesų ši sąjunga yra unikali. Jos valstybės narės yra įsteigusios bendras institucijas, kurioms perduoda dalį savo suvereniteto, kad tam tikri konkretūs bendro intereso klausimai galėtų būti demokratiškai sprendžiami Europos lygmeniu. Continue reading
Politikų mėgstamiausias „riestainis“, kurį jie vis ir vis mesteli stabiliai skurstančiam elektoratui - valstybės tarnautojų skaičiaus mažinimas ir jų atlyginimų karpymas. Ši žinia tautos visada sutinkama itin džiugiai. Juk taupomos valstybės lėšos, o tai reiškia, kad mažės mokesčiai, gerės ekonominė situacija. Continue reading
